apie vėžlius ir delfinus

koks didingas vandens dvilypumas
ligi jūros vidurio tiltu einu
kairėje ligi pat gyvenimo
dešinėj bangomis į akmenis
žemiau tik vėžliai koralų akim
nuo pačios susikūrimo pradžios
                              kurti kraujo lašų šauksmui
                              išsiilgę kasdienių regėjimų

slidinėjam ant lyjančio tilto
fejerverkai dangaus turėklais
lietuje šokantį vaiką apšviečia
jis delfinų kalbėjimus gaudo
surišdamas kosminius jų švilpesius
mūsų didžiausiai nuostabai
                             juk patys esam delfinai
                             dar neišmokę susikalbėt

ištikimiausios meilės skelbėjai
per vėžlių tiltus delfinai šoka
per sustingusius baltus bangų kiautus
nuo vėžlio nugaros kylam lietum
netrukdykim dugno gimdyvėms
išgirsti naujos gyvybės šauksmą
                            mus lietus taip tyliai išlyja
                            ar girdi delfiną per debesį