Sniegas po kojom gurgžda – žingsniai į taktą taikos
Blizga melsvi varvekliai aštrūs kaip vilko iltys
Sako parėjo pėsčias tėvas namo iš taigos
Kartais sunku tikėti – kvailiui belieka vìltis
Žaidžiant prie stalo „durnių“ gal ir pavyks laimėti
Krenta kaip sniegas kortos tirpsta tiesiog tarp rankų
Patys seniausiai esam ne lemtimi žymėti
Vėjai akis užpusto sausis langinėm tranko
Eina žvaigždėn karaliai vienas jų – trečias brolis
Ryšulius savo neša – smilkalo aukso miros
Keliasi girtas latras pakelėje nupuolęs
Mąsto kaip viskas būtų šiandien gražiai numirus
Gruodas tik kietas gruodas kas gi tave palaidos
Žvilga briauna kastuvo – kirsi ir vėl atšoka
Rėkiančiam Dievas kurčias tylinčiam lieka aidas
Budintis nuolat jaučia miego ir moters stoką
Valdantis kviečia pūgą pirštinės vienu mostu
Juokias bedievis vėjas ką tik prisiekęs Kristum
Iš šio švaraus baltumo tarsi iš vienumos tu
Daugkart bandytum keltis eiti bet neišbristum
Sniegas tarytum vilna draikos po kojom velias
Trakši plonytis lukštas – melsvas pasaulio ledas
Priekyje eina aklas nors ir nemato kelio
Gentį į laužo šviesą gentį į žvaigždę vedas
Sniegas po kojom gurgžda – žingsniai į taktą skuba
Mažas berniukas seka pėdomis vyro tvirto
Motina laukia grįžtant verda iš kirvio sriubą
Tiems kam prakeiktas sausis kelią namo užkirto