grimzlė ir aukštis

turiu kelrodę
susirietusią lūpų kampučiuose
tu miegi o aš nieko nesinešu
niekuo nesusigundau
nes tu vienintelis mano raštas
kalbame vienu balsu
dangus paliūdįs

surišk man riešus
ir pakabink pasvirnėj
kaip kabindavo sūrius
aš kliedėsiu apie tave
nes užpildei mano tuštumas

kartą jau nuėjome begalybę
ką reiškia dar keli žingsniai
turėjau vieną vienišą pilkapį
ant kalvos
gerai kad nusiprausiau 
tavo vardą

prieš mirdamas žinosiu
jog nei vienas netars tavo vardo
nes tu dar neatrastas paukštis
mano paties grimzlė ir aukštis