Ruda nuoskauda

Visur aplink karvės. Man baisu. Jos ryja. Jos ėda žolę. Žolė kuri kainuoja... Kilogramas 39, 99lt. Gromuluoja ją, o paskui apmėto rudais garuojančiais kepalais. Gražu žiūrėt. Bet apmaudu. Visgi kepalas nekainuoja 40 litų. Mane ramina... Sako po metų iš po kepalo žolė žalesnė sužaliuos. Apsiraminu. Atsivedu kaimynų karves. Vistiek jau rudenėja. Dingteli mintis, kad apie pavasarį reik rudenį galvot. Kitaip sakant investicija. Investicija į ateitį. Pamatęs kelis žalius plotus juos kruopščiai užtušuoju lygiaverčiais mostais. Visur turi būt ruda. Ruda pieva. O gal veja?  Na... nelabai jau ir matos. Žavėjausi turėdamas rudą pievą. Gyriausi giminės kvadratui. Bet...
Pabudęs vieną vėlyvą savaitės dienos popietę pastebėjau kad mano pieva transformavosi. Ji nebebuvo ruda. Tik vietom dar buvo galima įžvelgt rudesniąsias jos vietas. Ji - pabaltavo. O aš tuo tarpu supratau, kad man nesiseka su investicijom... Nei 40lt, nei žalios šįmet ir žalesnės kitąmet pievos... Tik nuoskauda. Nebeperku aš kepalų...