Sprendimas

Atvėręs langą ing viečnastį
tiesiu rankas Dievop ir
ieškau paslėptų žodžių
nuo kurių tu išsigąsti.

Juos veriu į sakinius,
rikiuoju į daugybę eilučių
ant popierinių paklodžių
ir džiovinu įsauly po vieną
kaip karius po Žalgirio mūšio
karštą liepos dieną.

Iš mūšio lauko grįžusi poezija
kalba apie minčių eroziją,
bet istorinės žaizdos sunkiai gyja,
kenčiu kartu su didžiausias tautos nusidėjėliais,
todėl nugrimzdęs į eilėraščio gelmes
ir surinkęs mirusių žodžių prasmes,
nešu jas palaidoti atgal į Žemaitiją.   

Bet laiku supratęs pagonių klastingą užmačią,
griebiu Tauro bokalą už stiklinio rago
tarsi skydą
ir, atsisakęs minčių apie knygą
lyg senstančią pačią,
išspaudžiu ant kreidinio popieriaus leidyklai
dar gyvą žodelį ačiū,
kuris panašus į špygą.