ąąąjjj

bus dienų
kai bijosiu išeiti
iš proto
didelio miesto
spąstuose
įsipainiojęs
nuo visų galimybių
ir norų
pertekliaus
taps taip pilka
nyku
prisiminus paprastą
pievos raštą
obuolio kvapą
iš seno sodo
miško skanumą
ir oro
kiekvieną žvilgsnį
nukrypusį iš
suvaidinto normalumo
daina kamanės
ir dar vakar čiulbėjusio
šiandien užsimušusio
paukščio
aš čia visas esu
nors kartais
atrodo truputį
bus dienų
kai bijosiu
išeiti

juodumas lietaus
ir kryžiažodžių
gylis ribotas
nepatenkina norų
vis galvoju
apie vakar ir šiandien
ir ryt
kiek truks visa tai
ko niekad nelaukiau
tavo balsas ramus
išsiduoda
tu jau pamiršai
kiek kainuoja
dangus
be pilkų debesų tavyje
ir kiek vertas laukimas
kai nesiriša vakar
su ryt