Aš pasiliksiu tavo, mieloji, širdyje
Ir kaip lopšinėj, užmigdytas meilės,
Užmigti noriu aš visam, bet tik joje
Jau amžinai negęstančiais jausmais.
Bet nuo senatvės tu paimk mane, mieloji,
Kad visą laiką mano stotas būt gražus,
Lai siela mano amžinai nematoma gyvuoja
Ir saugo tavo širdį visados.
Tu atkovok mane nuo amžinybės,
Aš busiu mentaline atmintim, mieloji mano,
Nepasiklysiu labirintuose mielos širdies
Toks vienišas. Joje giliai panirsiu į nirvaną.
Miegu, nežadink, sapnuoju sapnus nekaltus,
Nežadink, nes aš išeisiu ir tapsiu rudenio lietum...