naktipuodžio bliuzas
girgžda matraco spyruoklės
kaip gervės
girgžd girgžd
verčiantis vis ant kito
šono
bandant užmigt
geležiniuose Prokrusto
rėmuose
po lova
ten kur dar vaikas
tikrindavai ar netyko
vaiduoklis
guli naktipuodis
kadaise buvęs
garbingas
kareiviškas šalmas
menantis herojiškus žygius
kurie dabar jau matai
ko yra teverti
vidurnaktį durną kapt kapt
ak jeigu žinotum
kaip apkasuos
dar pirmajam kare
ant jo kraupiomis naktimis
byrėdavo žemė
visą iškart
privarytum
negimusiojo
turėtų būt keista gulėti
lovoje kurioje pats buvai
kadaise pradėtas
dabar
joje jūs pradėsit mane
ir nebaigsit
bangos
sekmadieniais tarakono ūsai
gaudo marijos radiją
virtuvės kampe
girdėti kaip kalba rožančių
voratinkliui virpant nelyg garsintuvo
membranai
ūsiukai pagavę bangas
ūsiukai yra ant bangos
radijo taškas
ant vabalo sparno
keičiantis parom
gaudo kosminius signalus
nuo „Majak“ iki
majakovskiško lalavimo
kartais būna giedromis naktimis
kad ūsiukai pagauna
kažką iš be galo toli
ir tiesioginiam etery mikčius
le me na
gir gir dėėjotte v v vieš p p paties
bb balsą
be bilieto
maršai nutyla
vėl tęsias
naktiniai maršrutai
kibirkščiuoja ūsuoti
vielabraukiai
mintys
užsižiebia ir vėl užgęsta
kita – Gėlių stotelė
praneša balsas rudens
ir jauti – viskas pradeda vysti
žiebtuvėliai
priešais stūksančio
daugiabučio balkonuose
naktį matyti
sutartiniai žiebtuvėlių signalai
Miyazakio jonvabalių kapeliai
prižiūrimi
laiptinės seniūno
tose tamsiose
balkonų olose
cigarečių žarijos
įtraukiant kas kartą parausta
tik iš to suprantu
kad tie žmonės iš viso
kvėpuoja