Tėviškės sodas

Ne pasaką seku, tiesą kalbu, vaikeli,
Ir neduok, Dieve, ta tiesa tave palies.
Gardžiai kvepėti namų dūmai gali,
Kai atima juos iš tavęs, kai tu vilies,

Neišdaužyti ir šuke nevirtę jų langeliai.
Širdim glaudiesi prie senutės obelies.
Neiškalbėti skausmo, kai tampi bedalis,
Laikaisi šiaudo – grįžt namo – vilties.

Vaike, ne pasaką seku, talbu tik tiesą,
Saugiausi būname mes Gimtame lizde,
Kurį pirmu riksmu pasveikiname,
Kurio sienos kalba mums – mylėsime.

Giesmė gražiausia – Tėviškės sode.