sapnuose

neregimieji įsipainioję  pinklėse čiulptuvų
aš pasiklydus mitiniuose sapnuose
vėl regiu silpną šviesą
regiu slaptingus ženklus

kai auga žolė ir netyla smilgų šnarėjimas
tu pereini  ugnį ir vandenį
ir vis tiek nepasieki  namų
savo uosto
kuriame krovėjai ilgisi tavo rankų mostų
tavo skardaus bet sušildančio balso

gali išvaduot paskutinįjį iš neregimųjų
o gal atiduot jį lemčiai

juk sapnas dar nesibaigė
dar daug mylimųjų skandinsis
tavo akių gelmėje
kartodami

aš paskutinis iš nemeluojančių