nuogas tarpeklis
tarp kūnų
vėsa nerangiai gulasi
tarp mūsų
kiekvienas savyje nuskendę
apsivalome sapnams palikę
duoklę praeities
dažnai girdžiu kaip šnabžda
vakar aš
prisislenku arčiau
įkvėpt
tavųjų
mėtų kvapo
kad tik nustumt
į paribius dar vieną naktį
kerai tamsieji atsibeldę
vis kužda rytui neateit
o aš į tavo uostą įsikibęs
tarsi trapi valtelė ant
bangų dairaus