Odė Penktadieniui!

O, Dieve mano, kaip myliu  penktadienį…
... Jis man beveik šeimos narys…
Jau ketvirtadienį miegoti einant iš laimės daužosi širdis…
Galiu Jam atiduoti pusę paskutinio sumuštinio...
... Ar pakvėpinti mėgstamiausiais kvepalais...
Man dėl Tavęs, Penktadieni, negaila nieko...
                                          tiktai ateik, ateik, ateik...

O Dieve mano, kaip myliu penktadienį...
                    ... ir nesvarbu net jei tai trylikta ...
Geriau jau trylika ir tryliktų penktadienių nei vienas (kad ir) saulėtas           
                                                                    pirmadienis iš ryto...

Aha ... tikrai labai myliu penktadienį...