Miesto balandis

daina

Buvo miestas, dangoraižiai kilo
Nuo triukšmų ir nuo garso netekti,
O balandžiai tipeno nebylūs
Iš tuščios kavinukės į gatvę.

Mes žiūrėjom pro langą kaip eina
Laikas, žmonės ir paukštis per lietų,
Man kuždėjai į ausį: negaila
Tau po kojom pasaulio gėlėto.

Saulė kilo ir leidos taip greitai,
Mes nespėjom nutolti nuo mūsų
Nužiūrėtos gatvelės, pabaidė
Kažin kas balandžius ir sukluso,

Kur pradingo garsai ir plakimas
Tos širdies, kai ji skilo per pusę...
Buvo miestas, dangoraižiai kilo
Be balandžių, deja, ir be mūsų.