Rašyk
Eilės (71119)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10252)
Vaikams (2467)
Slam (55)
English (1077)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 37 (7)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Titas niekur negalėjo rasti savo naujojo roboto.  Berniukas puikiai prisiminė, kad nakčiai paguldė jį sunkvežimio priekaboje, tačiau prabudęs jo ten neberado.

– Kas paėmė mano raudoną robotą?! – šaukė jis, spardydamas žaislus.

– Susitvarkyk kambarį ir atsiras,  jei tik Kalėdų Senis neišsinešė jo atgal. Juk žadėjai nebemėtyti žaislų kur papuolė, – priekaištingai atsiduso mama.

– Tu niekada manęs nesupranti, jūs abu su tėčiu tokie! Verčiau tas Senis būtų pasiėmęs jus, o robotą palikęs! –  tūždamas sviedė pienvežę į duris, vos tik mama pradingo už jų.

Atsisukęs net žioptelėjo:  vidury kambario lyg niekur nieko stovėjo naujasis robotas, o šalia jo – juodas transformeris ryškiai žaliom akim. Titas svajojo turėti abu, bet po egle vakar rado tik robotą. Gal Senis persigalvojo?

Čiupęs žaislus ir garsiai džiūgaudamas nuskriejo laiptais žemyn, tačiau ant nepastebėjęs paskutinio laiptelio užsigavo koją.

– Mama, aš susižeidžiau! – pasiskundė, apžiūrinėdamas įbrėžimą. – Ar girdit,  aš sunkiai sužeistas!

Niekas neatsakė. “Jie tikriausiai pasislėpė, nori mane pagąsdinti”, – pyktelėjo Titas ir nušlubčiojo į garažą. Kaip ir spėjo, automobilis stovėjo vietoje.

Pats užsiklijavo pleistrą su meškiuku, o sutvarkius žaizdą ir skausmas pradingo. Smagiai pažaidė karą su robotais: laimėjo, žinoma,  transformeris. Nusidūkęs įsipylė sulčių ir patogiai įsitaisė tėčio fotelyje su  planšete ant kelių. Pagaliau niekieno netrukdomas galės žiūrėt  filmukus iki pat vidurnakčio.

Galiausiai planšetė išsikrovė, o Titas nė nenumanė, kur tėtis nukišo kroviklį. Vieną paskui kitą vertė stalčius žemėn, bet tėvams tai buvo nei motais.

Išgąsdino jo paties pilvo gurgimas, juk nieko šiandien burnoj neturėjęs. Pietų metas – nusprendė. Atidarius šaldytuvą, laukė didžiulis nusivylimas: iš „valgomų“ patiekalų čia tebuvo kalnas burokėlių salotų. Burokėliai skanu, bet kaip tyčia vakar jų persivalgė. Norėtųsi varškėtukų...

– Mama?! – tyla.

Slėpynės gerokai įgriso ir Titas nutarė juos surasti. Tačiau tėvų nebuvo nei po sofomis, nei už užuolaidų, nei spintose.  Žinojo, kad jie namie, juk draudžiama vaikus palikti vienus, o jo tėvai – atsakingi žmonės. Tik kurgi jie?

Jam netgi dingtelėjo, kad galėtų grąžinti Kalėdų Seniui transformerį, jei tik atsirastų mama.

– Ei, jei tučtuojau neišlįsit, skambinu policijai ir jus pasodins į kalėjimą, – nors Titas nebe juokais niršo, jo balsas skambėjo verksmingai.

Bjauriausia, kad jis nežinojo, kaip paskambint tai policijai. Mamos užklijuotą lipduką pats ir nulupo, o šaldytuvą papuošė iš kelionės atsivežtais skarabėjų magnetukais. Nukrapštęs vieną, šveitė jį į sieną – skarabėjus kliudė paveiksliuką, kurį buvo nupiešęs mamai. Šukės pabiro ant žemės.

Titui nežinia kodėl pasidarė liūdna ir jis graudžiai pravirko.

– Išlįskit pagaliau, juk taip negalima su vaikais...

Transformeris su robotu susižvalgė ir žengė kelis žingsnius Tito link.  Jie atrodė panašesni į žmones, nei į robotus. Jie buvo lyg gyvi. Staiga transformerio kaukė nukrito, tamsios garbanos pasklido ant pečių.  Jos bruožai buvo tokie pažįstami, kad Titui net lūpa atvipo.

– Mama? – Titas žnektelėjo ant grindų ir keturpėsčias priropojo prie transformerės.

Iš žalių akių pasipylė vandens čiurkšlės, ji tankiai sumirksėjo ir tik bejėgiškai skėstelėjo rankomis.

– Mama, sugrįžk, aš būsiu geras, – sušnabždėjo.

Transformerė sušnypštė lyg išpūsdama orą ir ėmė pamažu plėstis it koks balionas. Štai ji jau praaugo pienvežę. 

– Tėti? Atsiprašau..., – robotas irgi styptelėjo, kvadratinis jo veidas suovalėjo ir apžėlė ruda barzda.

Jiedu jau siekė Tito kelius ir vis dar tebesipūtė, lėtais, atsargiais žingsniais judėdami berniuko link.

Staiga Titą suėmė siaubas. Galbūt tai  ne tėtė su mama, o išprotėję žaislai, kurie tuoj pavirs milžinais ir ims jam keršyti?  Daug negalvodamas, stvėrė nuo grindų žaislinį kardą ir sviedė jį į arčiau stovėjusį robotą. Besisukdamas ginklas kliudė  robotui veidą, tačiau jis tik susiraukė ir palingavo galva.

Titas užsimerkė, užsikimšo ausis ir ėmė klykti.

                                                        ***                 
Pašokęs iš siaubo, suprato saugiai gulįs savo lovelėje. Palinkusi šalia jo rymojo mama.

– Kur tėtis?

Su tais žodžiais į kambarį  šypsodamasis įžengė tėtis, nešinas robotu, kuris tilpo jam į delną.  Bet Titas nebežiūrėjo į robotą, jis tematė šviečiančią mėlynę po tėčio akimi.

– Tėti, kas tau nutiko? – susirūpinęs paklausė.

– Nelaimingas atsitikimas, – suokalbiškai mirktelėjo tėtis. – Užtat tavo geriausias draugas sutaisytas – bekariaudamas vos sprando nenusisuko.

Titas papurtė galvą, žvilgtelėjo į tėtį, nusišypsojo mamai ir tarė:

– Jūs esate mano patys geriausi draugai. O čia juk tik žaisliukas.
2018-11-02 20:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-31 15:22
Sigitas Siudika
labas.
keliai labai slidūs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-13 22:07
Svoloč
Gera pamokanti pasaka, man patiko, jei būčiau vaikas, gal net apsiverkčiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-13 11:29
_Ana_Brada_
O aš nepeikčiau kūrinėlio, kuo blogai, kad pamokomas?
Sklandus, įdomiai perteiktas vaiko sapnas, o svarbiausiai, kad tėtis ir mama šalia.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-09 23:14
Aihara
Ak taip, vaikai nieko kito nenori skaityti, tik pamokslaujančią literatūrą apie tai, kaip jiems bus blogai, jei neklausys tėvų.
Čia buvo sarkazmas, jei ką.
Pagrindinis kriterijus vaikams skirtos literatūros - ar aš ją skaityčiau savo pumpurėliams. Šios neskaityčiau. Ir tada visi kiti niuansai, kaip teksto sklandumas, vaizdingumas, rišlumas - pasidaro nesvarbūs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-05 19:31
Loke1
manau, kad graži pasaka vaikams, neperkrauta, nes vaikai neįsidėmi visko, ypač smulkmenų :]
galbūt truputį nuspėjama, bet pabaiga vistiek sukta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-04 19:08
neaniuolas
detalių blyn ne tai kad trūksta jų bliax
NĖR

tokiuose paprastučiuose idėjos prasme
o ypač mažiesiems
vaikučiams turėtų būti pilna detalių
kaladėlių karapūzikams
aha
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-04 14:55
Atėja
puiki istorija 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-03 15:17
ONYX
Gražei sudiliota, varniale, a kupiura su skaičeis gal tesiog "dišimtinė"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 22:29
varna
Jei tikslas pasakėlės didaktinis, tuomet pabaiga gali tokia būt, bet realybėj joks mažius neatsisakys savo mylimo žaisliuko, na, turėtų būti žiauriai samoningas. O gal klystu, nežinau, kai ką prisiminiau. Papasakosiu kiek įmanoma trumpiau atkarpėlę iš savo mamytiškos patirties. Sūnui buvo aštuoni. Tikėjimas stebuklais dar kiek vyravo, bet žinojo, kad visi Kalėdų seniai netikri, išskyrus vieną, - kur nors jis juk yra tikras. Po eglute ir spintelėje rado dovanų, o po pagalve tikrą kupiūrą su skaičiumi 10 (išslapstydavau kelias dovanas į skirtingas vietas, kad būtų daugiau džiaugsmingų akimirkų). Labai apsidžiaugė, ypač pinigėliais, nes turėjo planų nusipirkti, jei neklystu kažkokį robotuką. Ir tada sako: mama, o ką tau atnešė? Sakau, suaugusiems ne visada atneša arba atneša nebūtinai per Kalėdas... Jis labai susikrimto. Kodėl neneša, kodėl tik vaikams, tai neteisinga, ar tu dabar liūdėsi, noriu, kad ir tau atneštų...Pasipylė klausimai, vis raminau, kad aš tikrai neliūdėsiu. Po kurio laiko jis priėjo ir tyliai tarė: o gal vis dėlto ir tau ką nors atnešė, pažiūrėk po pagalve...Pažiūrėjau. Ten gulėjo ta pati kupiūra su skaičiumi 10. 
Vis prisimenu tai kaip stebuklą. Atleisk, kad tiek prirašiau, tavoji pasakaitė įkvėpusi bus prisiminimą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 22:08
Fake_writer
Na, pasiutęs tas vaikis. Bet toks fainai "pakalęs". Labiausiai patiko, kaip jis skambino į policiją :)) Gaila, kad telefono nežinojo, būtų įdomiai pasisukę įvykiai.
Pasaka ne standartinė, bet su mintim ir moralu. Turbūt tai vieni svarbiausių pasakų atributų. Keista, dar nereiškia, kad blogai.

4, nes neįtikino epizodas su "augančiais" robotais. Silpniausia kūrinio vieta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 21:57
Luiza Šarlotė
Pamokantis kūrinėlis.
"Verčiau tas Senis būtų pasiėmęs jus, o robotą palikęs!" - tą stebuklingą Kalėdų dieną vaiko norai išsipildė. Bet vėliau savo žodžių berniukas pasigailėjo, nes suprato, kad ne žaislai svarbiausi, bet tėveliai, kurie visada padės, kai bus sunku ir pagelbės.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 21:40
Nuar
Pabarimas neklaužadoms. Vis tik vieta, kai vaikas pasijunta vienišas, reikalauja labiau asmeniškumų. Šios eilutės neatspindi to vaikiško siaubo ir nevilties, kurią jis turėtų jausti, kad ir sapne. O štai pabaigoje sapno sunkumo jausmas, nors ir taupiais vaizdiniais, bet išreikštas įtikinamai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 21:30
varna
mieloji
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 21:29
varna
nežinau, meloji, meluočiau sakydama, kad labai įdomu, truputį neįtikina tėvų paieška po lovomis, taip pat ir pabaiga, kad jis suvokia, jog čia tik žaisliukas, gal dar grįšiu kitą kartą labiau įsigilinti, ar nori trojkės, ar nieko nerašyt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 20:55
lamančietis
parašei vaikams, palengvėjo rašytojos našta?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą