rašyk.lt: Kūriniai / Begalybė / Ne paskutinis

Paskutinė uoga
Gamtos dovanota
Paskutinis lapas
Nutėkštas dangaus
Tik gilus atodūsis
Dar ne paskutinis
Jis prisiminimas
Vasaros kaitros
Žvarbūs vėjai siaučia
Šiaušia kas paliko
Ant laukų ir pievų
Vienišai stypsot
Saulė rudeninė
Bando dar įžvelgti
Debesų paklodėj
Plyšį pasiguost
Lietūs plauna viltį
Atgalios pargrįžti
Šalnos nuvilniję
Stingdo liūdną širdį.

Blogas komentaras Rodyti?

2018-10-24 21:50

_žemaitukė_

Saulė rudeninė stengiasi įskelti
pilkoje paklotėje plyšį – pasiguost.
------------------------------------
Na, ir kas čia nesuprantamo, kad plyšį lieka pasiguodimui?
Aišku, taisyti galima ir galima, tik jau nereikia menkinti autoriaus, ne genijai esate, Nobeliu dar neapdovanoti.

3

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-10-24 20:19

raidelė

o mane ruduo mikdo

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-10-24 18:24

Begalybė

Ačiū,bet guostis galima spinduliu žemei,žmogui ir t.t.:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-10-24 18:21

Nuar

Ta vieta su plyšiu pagal sumanymą kaip ir gerai parašyta. Juk ne negyvam daiktui - plyšiui pasiguosti, bet pačiai saulei pasiguosti. Žvarbus eilėraštis apie žvarbų rudenį. Tokiomis akimirkomis aš galvoju apie Kalėdas, bet ne apie lietų.:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-10-24 17:48

Žilis van Go

perskaičiau:Debesų paklodėj
Plyšį pasiguost(kaip galima tai?)gal, plyšiui pasiguost.Pabaigos norėtus ne tokios nuvalkintos.sėkmės

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas