vos nubudęs
veidrodžio upėje
regiu įsibridusį
savęs krokodilą
tau priėjus
pavirstu į cypiantį
žaislą guminį
cintrinžole plaukai
nutaškyti
su knyga užmigai
todėl akys šafranu
prisidengia
lūpos imbieras
nudegina
mano blakstienas
tiltas
melodija balso
sujungia liežuvį
su iš krano ištrūkusiu
vandeniu
aš kaip butelis
džinui
pilnutėlis tavęs
nes viskas ko nėr
okeanas
o kas yr
šlapi akmenys
pėdom