Aktoriaus tiesa

Užuot tylėjęs vėl kalbu
Kaip aktorius neparašytos knygos

Spektaklio mirusio klaidų
Žiūrovų akyse brandintų

Te lekia puokštės tiems, nūnai
Aš pomidoruos rinksiuos tiesą

Užuot kentėjęs atvirai
Rašysiu kitą žodį, kviečia

Skambutis trečias, kur pradžia
It karžygys be skydo eisiu

Te plėšo kūną raižinys
Ar manot imsiu pasikeisiu

Man nuodėmė kaip ilgesys
Bučiuosiu kūną, nusidėsiu

Te minios mane nurašys
Širdies nelieskit, mano tiesą

Kabinkit spalvintais veidais
Aš tas vaidmuo kuriam nešviečia

Išverktos akys pasakys
„Esi stiprus, tavim tikėčiau“

Žioplių minia, gal ji teisi
Aš pats žiopliu save turėčiau

It knygos puslapiai tušti
O širdį rauna, pjūdo, kviečia

Esu išrinktas iš minios
Svajojamas vaikinas nuogas

Tik mažas žiedlapis kitos
Ta kur many, mane apnuogins

Te vėjas blaškos stipinuos
Ar man už juos visus maldauti

Juk aktoriaus nereik tiesos
Širdis - korektorius tikriausias

Aš atsiduosiu, knygos plyš
It rožių spygliuose voliosiuos

Tai mano lovų raižinys
Žiūrovams nuodėmes kartosiu

Atimkit plunksną, kas bandys
Į žemę rėšiu savą tiesą

Ir ta kuri mane pamils
Širdies neduosiu, te ima vėsą

Manoj krūtinėj pilnumoj
Anšlagas, jausmo neištrinsiu

Žinau žodžius kuriuos tariau
Savy visus juos pasiliksiu

Ir te nukris mėnuliai trys
Kurs pilnatim save dėliojas

Tebūsiu aktoriaus tiesa
Bet be spektaklio, be žiūrovų

Nuleiskit uždangą, užteks
Ir knygą meskite iš rankų

Aš parašytas, ir pakaks
Spektaklis dar nesukūrentas