Ką E.A.Poe varnas pasakė tą naktį

aš jaučiu – lengvas skrydis minties
tarsi varnas į tolumą lekia
ir sutirpęs nakty išsipildo
keistas sapnas kimiuoju balsu

juodas šilkas tau naktį nuties
vieną niekam neatrastą taką
ir įvers vieną upę į tiltą
kad nebūtų tau eiti baisu

kad galėtum sustot ties srove
kuri almanti šniokščia po kojom
nuo ėjimo net pėdos sutino
išsibarstė po žingsnį keliais

mes sugrįžtam atgal į save
šitiek visko kitiems paaukojom
tavo apdaras juodo satino
kurio man net paliesti neleis

tamsios mintys rudens pavydaus
kur klajoju kaip vienišas elnias
tarp tauriausios būties bejėgystės
pasiklystančio balso miškuos

mes laisvi kaip vaikai iš vidaus
tavo garbanos šiltos ir švelnios
kad galiu tavyje pasiklysti
ten juk niekas tikrai neieškos

o jei kartais... jei kartais mane
iššukuotum prieš vėją prieš plauką
jei atrištum kaip kaspiną juodą
kol dar pirštai tai sugeba kol

raišas paukštis nubėga mene
su savim nusinešdamas daug ką
per vienatve alsuojantį gruodą:
nevermore nevermore nevermore