aš vienaausis dramblys kraugerys kone lygiai pirmą gūdžiosios nakties pabėgęs iš vincento dienoraščio einu šiaurės o gal pietų kryptimi ketindamas išilgai kirsti sacharino kubelių dykumą tuo pačiu saikdinu jus juodomis lyg anglis ir krentančiomis ašriuoju lukšto galu žemyn akimis į saulėmis nutviekstą lygumą sekite kiekvieną padėtą ir nepadėtą kablelį ir kiekvieną pėdsaką mano bei galvokite ką rašote
nes.
...
aš miegu po ledu nežiūrėk ten tik paviršius yra sandarus bet viduje giliai sukasi šimtai šizofreniškų sutrūkinėjusios sielos žmogiukų
jei mūsų laikas sustotų viskas atrodytų būtent taip tik atvirkščiai tu miegi aš žiuriu laikas kurio dienos yra riebi lašiša ir upėtakis
aš miegu tu žiūri aš žiūriu tu miegi po neišbrendamu sniegu skaidrus kaip ledas erdvėlaikis
...
manęs prašo aptirpęs žvakigalis
parašyk apie tai kaip bėga snarglys
ir kaip čia tarp šlaunų šilta
visada lygiai tiek pat arba beveik trisdešimts šeši ir šeši
radiatorius cirkuliuojančius krauju įjungia gegužę ir niekada neišju