Laukimas

Už lango lyja, stiklo atspindžiuos
Paklydęs vakaras, įspindus mėnesiena,
Lyg vilkė vėlei vieniša jaučiuos,
Atsitveriu bevarde laiko siena.

Atvėsta, stipriai papučia šiaurys,
Naktis juodu apsiaustu iki ryto,
Nematančiu žvilgsniu veriu duris,
Šešėliai kol ant  melsvo stiklo krito.

Kai vėl atsiduriu sapnų šaly,
Tamsos našta sunki lig begalybės,
Kuodelį vilnos tu veli veli
Ir nežinai, kas už laukimo  slypi.

Apsikeičiame mirksniais, viltimis,
Skrajoja debesys toli palaukėm,
Jie nesisklaido, būna su mumis,
Kažko nesurasto mes tyliai laukiam.