tada nesupratau
tavo ašarų
jos kaip lietūs nulieti
gulėjo
žinojau tavimi
per daug važynėjo
kiti
kaip per greitkelį
skubančios sraigės
buvo vasara
upė skambėjo
kaip lūpomis
tekančios dainos
tik aš negirdėjau
ir suprast negalėjau
kodėl
tu pievoje sėdi basa
tylu kaip po karo
viskas negirdima
skauda
ilgai nieko iš tavęs
nesulaukiu
net paprasto žinojimo
jog vis dar esi
o debesys slenka
kaip rankose kortos
tada negalėjau suprast
ko tu nori
ir dabar vis taip pat
negaliu