Dar pasimatymas

Per tokį rūką nesigirdi nieko
net jeigu stoviniuoja viršuje ant šlaito
ir jei dabar iš ten kas nors ateitų
per tokį rūką jų vis tiek nesigirdėtų
o tu kalbi bet rodosi ištrūkę
visi lig paskutinio tavo žodžiai
jau bręsta verias nuvilnija oda
kai poilsio guldai juos man ant lūpų
jiems nebereikia keltis ir daugiau
mums nebereikia jų ištarti nes užtenka
šnopavimo sagų ir metalinės užtrauktuko rankos
jau skiriasi atsikabina o toliau
nebežinau ko klausei ko norėjai
turbūt manęs kartojau kad girdžiu
nors iš tiesų man akyse tamsu tylu
ar jau ateina mūsų nieko negirdėjau
aš netikiu į juos ir viskas kas man liko
įkvėpt iškvėpt per burną ir tą nuogą
save įvilkt į rūbą vėl atvirst į žmogų
ir nenubraukti tavo kvapo nuo galinio stiklo