Vakarykštis šviesos spindulys,
Aplėkęs Visatą,
Grįžo.
Grįžo tas palaidūnas žvirblis,
Trenkės jaučiu po kojom.
Ir nebe man skaistykla,
Ir nebe man dideli vartai.
Ne man juostos, ženklai,
Ar danguj tūnantys raštai.
Akys skradžiai,
Akys kiaurai ežero dugną.
Tiesiai
Sulaukti vidurnaktį.
Varpui išmušus,
Angelas žengė iš drobės.
Auksinė sunki ietis
Jo-jo rankoj.
Išmušus antram,
Jau gulėjau po lengva
Jo - jo pėda.
Sparnai rėmėsi sienom,
Kėlė lubas,
Pėda lengva,
Spaudė man mentį
Kol ietis auksinė
Skrodė
Manyje tūnantį blogį
Iš mano lūpų
Spindulys šovė.
Šovė.
Kiaurai lubas,
Raudonas čerpes,
Giedrą sekmadienio dangų,
Ten, už Dievo, už paukščių tako,
Už ežero, laiko,
Už nepavijamosios būties.
Varpas trečias mušė,
Tariau, - ačiū, tiems kurie nesupranta
Pakėlęs akis
Mačiau
Balkone
Berželio
Lapą
Krentant