Du tokie atminimai

*

vaikystėj po antklode žilpindamas
žibintuvėliu
kaip šachtininkas ieškodavau
deimantų knygų iškasenose

rubinais rausdavo r
ašmenys
sproginėdavo metaforų
mineralais

kasiausi giliai
kur nuo CO2 pastipdavo kanarėlės

lig pragaro karšio
gilyn ir gilyn į save

*

gyvenau nelyg Vinetu
suręstame
antklodės vigvame

pirmą kartą
atėmiau Pokahontos
nekaltybę
o gal tai ji atėmė manąją

iš knygų žinojau kaip reikia
dažytis karo spalvom

po dvi juostas suodžių
po dvi juostas iš motinos
pavogto lūpdažio

raudona ir juoda

žinojau kad kare su realybe
viršų paims vaizduotė

kad ir kaip ją bandys išmušti
atimti
sugriauti
slenkančios kietos sistemos
matricos ir prokrusto lovos
rėmai ir dar kartą rėmai:

veidrodžių ir vertybių
nuo pirmos iki paskutiniosios nuotraukos

žinojau kieno žemėj rūdija
mano pakastas kirvis

kur pelija vėlių duonelė
pirmųjų šalnų pakąsta