Per tuštumą eidamas
Parnešu namo lauktuvių
Sau pačiam
Pavieniui išmėtytos raidės
Rankioju kaip uogas
Ir mažas ir dideles
O krepšys tuščias
Iliuzijoj išsiauginęs kaupą
Mane dar mėgina džiuginti
Dėlioju žodžius
Ir liūdna
Sutrupėjęs žviligsnis
Įsigeria žemės bekvapės
Ir kvepia
Ir keista
Toks mažs sau pačiam
Ir begalinis tau