Jis man pasakė:
-Tiesos laivai neskęsta jūroj.
Aš patikėjau, sutikau...
Priimti viską kaip už gryną tiesą.
Kaip saulė geltonà,
Kaip žemuogės raudonos...
Ir tai tikra tiesa,
Kuria neabejojam.
Aš patikėjau, sutikau...
Priimti tavo tiesą ir tave.
Koks tu esi,
Koks nori būti,
Koks tu buvai su savo ydom ir kančiom,
Ir koks tu būsi su savo ryžtu ir svajom.
Aš patikėjau, sutikau...
Išmokt pažint tiesos laivus audringoj jūroj,
Kurie neskęsta niekados,
Nebent iškyla į paviršių kūnai...
Tiesos vaikai.
Ir dukterys. Ir sūnūs.
Kurie galvelėm uždengia niekšybių liūnus,
Kurie kankinas, verkia naktimis,
Galiausiai virsta upių slėnių miglomis.
Aš patikėjau, supratau...
Tiesos laivai neskęsta jūroj.
Juos užgožia juodi rūkai - aš tai mačiau,
Ir jie palieka pėdsakus mūsų gimtoj lagūnoj.