Onore pasiklystu puslapiuose
tušti užkalbėti pūstelėjimais
nuo sugertukų baltos raidės
išsiuvinėtų muslino suknių
tavo dvaro voratinkliuose
deduktyviai pensne titrais
skaičiuoja laiką prabėgantys
išgalvotų vergysčių liokajai
apvaliame kambary niekad
nepasibaigiančio akiračio
nėra išėjimo iš prabangos
slegiančios susikalbėjimą
į sodo tylumą be paukščių
be muzikos be nieko kas
primintų virš komodos
rapyrų menamą kolekciją
tarp strofų prietema sakiau
tau apie ryškią šviesą
kaip palaimos bausmę
kurią rašei baltai ant balto
popieriaus o rytui tekant
nusiėmėm tvarsčius
kad vėl kartu apaktume