užrašai iš haremo. kraujotaka

apsižvalgyk, kaip bėga mūsų laikas
pro pirštus smiltimis pamirštas tai kas
nebuvo atmintas net artimiausių
tai ką užkasim ir tai ką skanausim
nuo epidermio grioveliu ant pilvo
kai prakaitą ši nuodėmė suvilgo
užgimęs iš gobšumo ir pavydo
iš įniršio puikybės ar iš geismo
kuris pakėlęs drobę stabdo eismą
kurio dėka suprantam kito ydą
paliekame jausmus čionais ir einam
ir skuodžiame drauge į kitą šalį
nuo starfordšyro sprunkame į meiną
tik veidas sielai iš paskos pabalęs
nespės nes nesupras jog mudu vaikos
čia šukės kevalo pamiršto laiko
tai sulaiko