Naktis ir rytas prieš išdavystę

Kai ji tapo jo moterimi –
ne valandai, kaip norėjo ji,
o visam gyvenimui,
nes taip norėjo jis –
už lango pragydo gaidys.
Tas pats, kurį tą rytą išgirdo žvejys
Simonas iš Galilėjos.
Tada jie ėmė gėdytis savo kūnų
supratę, kad nakčiai ateina galas.
Tuo laiku rytas su naktimi susiliejo,
šviesos altoriais pavirto lova ir stalas,
nes ant jų krito aušros spindulys
lyg kraujo šventas lašas.
Tuomet kareiviai lošė kauliukais
dėl panešioto Karaliaus apsiausto,
ir žvaigždės virš miesto ėmė vysti.
Tada vyras ir jo moteris suprato:
visos nuodėmės yra banalios,
išskyrus išdavystę.