akimirka prieš laimę nusprūs nuo alkūnės linkio
nukris sode obuolys
vienišas senis rūkys paskutinę cigaretę
prieš užmigdamas
bandysim artintis prie užutekio
ten nuklydo mažieji ešeriai
tarsi piemens nesugaudyti ėriukai
ach ta laimė atsidusim ar lemta ją pažint
gal tik išpažinus nuodėmes
ir atradus išvirkščių raidžių raštą
mokysiuos jį skaityti
kol dar žiema gildančiai neįsiskverbė į sąnarius
kol baltasis mėnuo kybo virš laukymės
lyg nebylus banginis sapnų karalijoj
neprisimenu sapnų
išdėstytų stačiakampiais ir rombais
jie išsitrynė iš atminties
akimirką prieš laimę