skaitalai
ji sėdėdavo toj pačioj vietoj
kaulėtais riešais atsirėmus į stalą
keitės tik knygos
šiandien su Cezariu pasitiko krauju srūvantį likimą
kurį susapnavo paskutinė žmona K.
plaunasi rankas valdovo krauju brutai krasai antonijai
o Gabrionas pūlingom išdurtom akim kovų lauke
iškėlęs nukirstas rankas artinasi Gajaus link
jos skaitalai
pistacijos su pravira anga
žalsvu pasūdytu branduoliu
paskolinta knyga
kaip Rolling stones laikais
kai kaimyniškai keitėsi knygom
plepėjo iki paryčių rūkydami cigariles
mylėdamies kaip kas mokėjo
murakamiškai: jis apie ją
jos vardas buvo mergina kuri miegojo su kuo paklius
šešiolikos pabėgo iš namų
su ja jis gerdavo drybsodamas žolėj arbatą
dangus išnarstydavo
ji degindavo degtukus keistoj migloj paskendus
kai katastrofiškai bluko visa aplinkui
erzindavo lietaus šnaresys
spinduliai ir kvapas peraugusios žolės
vaidenosi naktiniuos troleibusuos
valkatos privėmusios paklodes
klozetų dvokas
prisimenu ginkmedžio lapus
išteptus aliejum it po dušo odą jos
siaurą takelį kai sukišę rankas į kišenes
paukščių šaižius balsus lydėjom
matau ir šiandien jos numestą cigaretę
batą purve
vienišą nykų veidą kai mylėjomės
paskui pasislėpus po paklode kūkčiojo
susapnavus klaikų sapną
neliko jos naktinių marškinių ant kėdės atkaltės
pomadų feno kelnaičių liemenėlių stalčiuos
nė kvapo
ištrint teliko kad nebuvo nuo pradžios
tik beskonybė tįstančio mėnulio
tirttančio kaip sustingusi želė