Trise

Tiek to tas prieštaraujančiojo DAR KO,
nuo šiol gyvensime trise –
kaip vėjai, debesis rausią,
dangaus mėlynę skiautėmis išdarko,
gyvensime kitaip, negu visi,
nors iš tikrųjų  mes tik trys žinosim,
kad nosiai būti ypatinga nosim,
nebūtina kur nors padebesy 
bandyti ateitį užuosti –
kitaip pasakius – tai, kas bus,
o laikmetis bus nuostabus
kaip Viešpaties apsiausto klostė,
taigi trečiasis bus jisai,
bet niekas nežinos, kuris iš mūsų
yra tas, būtent tas, ir, jei sukluso
kas nors netyčia nesvarbu visai
iš kur jis būtų atsiradęs,
svarbu tai, kad gerai
suprato ribą, už kurios kerai
apgaubia skurdą vietos pirmapradės,
bet gi lazda juk turi du galus
ir skurdas leidžia laisvei skleistis
vienu metu visais keliais, ties
jų susikirtimais apvalus
pasaulis jau kitoks, o plokščia
nereiškia banalu,
du vandenynai jungias kanalu,
žvaigždynai sukasi ir šniokščia,
o mes gyvename nei du nei trys,
nors ir atrodo tiksliai žinom,
kad, jei netapome mašinom,
tai tik todėl, kad turime duris
ir tas, kam reikia, žino kodą
su savo durimis vienodą,
tai reiškia – mes beveik vėl trys
ir mums pasaulis atsiduoda.