Pamirštas slėnis

Tyla. Sušalę mintys,
Skausmas, persmelktas ledu,
Prisiminimai, žiemoje įstrigę,
Miegos ilgai šaltu miegu.

Akimirka ir laikinumas
Kaip pėdsakai, nuplaunami bangos,
Kaip gėlės, kur žydėjo,
Bet taip pat niekad nežydės...

Kur po medžiu
Atsargiai, švelniai žodžiai ištarti,
Žievėn susigėrė amžiams,
Paversdami medį prasmingu.

Gėlė pirmoji-padovanota Jai,
Kuri išliks jos atminty per amžius...
Dangus nebuvo toks laimingas
Kaip tąkart ir tenai.