Karščiai

Kai karščiai traukiasi iš Lietuvos
Aš nebesuksiu sau galvos,
Kaip man per daug nenusirengus,
Kada atplėšt, kada užmūryt langus.
Prie kokio ežero važiuoti,
Bokalą gerti ar ąsotį,
Žolyną laistyti ar pjauti,
Ar ponu Dievu pasikliauti.
Ir melst lietaus taip pamaldžiai parklupus,
Ar mot ranka - kad jį kur pupos.
Stabdyti debesis danguj ir juos apgręžti,
O pasigavūs kokį jau sausai išgręžti.
Dabar galva rami,  esu beveik artojas,
Džiaugiuos, nes jau į vietą viskas stojas.