Dvejonės
Užsisegus paskutinę palto sagą
skėtį išskleidus
belieka žvilgtelt į laikrodį -
dulkes nuo pečių
atsidust
Aprėpus
Aš cigaretė tavo rankose
nykstu sulyg kiekvienu įkvėpimu
regiu
naivią mergaitę
mėginančią tuos dūmus
sulaikyti
Stigmose
Ateik ir atsigulk
pažvelk -
trauklapio gyslos
su tavo venomis
į vienį
Bazinė
Gimimo liudijime didelėm
raidėm raudonai užrašyta
“jis pripratęs prie rankų skonio
ir negali gerti iš puodelio“
o ta maniakė už lango
įsivaizduoja,
kad tai tik lapai
kad tai tik lapus ji grėbia
tik lapus
Medaus ir cukraus
mano dukra
įsimylėjus
sūnus taip pat
kinojuostą
atsukant atgal
nusišypsant išblanksta
palmės už lango