Grižulo Ratų žirgai

Mano vaikystės žirgai,
į Grižulo ratus pakinkyti,
risčia per dangų bėga.
Švėtės pakrančių pievose
liko prisiminimų pėdos...
Daugybę naktų,
į dangų žiūrėjau,
norėjau sugrįžti ten,
kur kelias prasidėjo.
Kelio pradžioje,
kai žengiau pirmą žingsnį,
gaivesne buvo rasa,
medus saldesnis tėvo bičių.
Prisiminimus, kaip žemuoges,
veriu ant sudžiuvusių smilgų.
Kaip surinkti visus?
Išsibarstė - Laike pradingo.
Dagi mintis šalia prisėda.
Suku į kamuolį prisiminimų upes,
klausausi kaip jų vanduo gieda.