LIKOarbaMEDAUSpūgoje

valandelę paėjusi
ji atsigręžė
toji moteris
baltais plaukais
ir tvirtu stuburu
aš pamaniau
ji kaip medis
virpančia prancūzų kalba
byrančia iš burnos

brangus pavadėlis katei
tuščia lėkštė
supuvę obuoliai
moteris atsigręžė
ir fosforiniais nagais
ore nubrėžė ribą

mažuoju piršteliu
akmens krūtyse
išpaudė apvalų ženklą
atsisėdo
rafinuotai rūkydama
papasakojo

jis jaunas
naktyje žvilgantis prakaitas
siluetinė dykuma
leisgyvis kūnas
driežo raudono
mano plausto
ristele tipenančio
antilopės žingsniu
kopų tuštumos kaulais

ji sveika
mėnulio šunidėse
išėstais pieno žvaigždynais
šiltose magijos vilnose
paskutiniu alsavimu
plūsteli liūtis
sūkuriais balina marškinius
nuo pečių
į kairę
į dešinę
apgamai
tarsi šventos karvės
išeina į žolę

paklausiau
moters (baltais plaukais)
atsakė
verkdama
papasakojo

ji tvirtas
nutiesė varinius tiltus
medaus pūgose
ir epochose
sušalo
buka
reliktine
skulpturele

liko

ji pririšusi sodų paukščius
atvyko į namą
šilumos rate užmigusi
testamento skruzdėlės
sąrašo ilgį

pratęsė

valandėlę paėjusi
ji atsigręžė
toji moteris
baltais plaukais
ir tvirtu stuburu
aš pamaniau
ji kaip medis
virpančia prancūzų kalba
byrančia iš burnos