į dangų paleistas žvilgsnis
paskum paskutinį traukinį
kuriuo išvažiavai tyliai
nieko niekam nesakius
atminty liko
prisimenu
dugnan krito šviesos
aukuro dukros
o mes tylą
sunkiai, taip sunkiai,
akmuo po akmens
pasiryžę buvom statyti
iškilo ir
atminty liko
supinto vainiko
pelenuose