oi koks rožinis lietus
toks vasariškai smagus
patiesiu siuvinėtą servetėlę
pagirdysiu lėlę arbatėlėmis
o tu drauge be minčiukių
rožinis atlėki būki
noriu arbatos su tavimi
remkis rožinėmis minčiukėmis
sugalvojau aš pietus
tos vištienos gal nebus
bus servetėlės siuvinėtos
nėra joms pasaulyje vietos
tyliu ir laukiu su viltimi
kad nebebūsiu viena naktyje
noriu rožinio tavęs
nutolom vienas nuo kito... gatve...