Pienės medus III

Smagu –
katė (Šriodingerio, turbūt?) aplankė.
Pakniaukė truputį
it „labą“ tardama
ir žingsnį, kitą žengusi arčiau,
nedaug, tačiau drūtai pasakė:
– Sunkus esi.

Medus taip pat sunkus, o kate,
betgi matai: nors be sparnų,
o...

Maniau, kad gal palauks,
pritūpęs pūkeliu ant delno,
ir kilsime kartu,
betgi ir delnas (ar žinai, o Dieve?)
gal nelengvesnis, negu žemė.
Aš pats juo išnešiotas, vystytas esu
ir, Visagali, netikėk, tačiau
daugiau gi juo,
negu kad savo sąžine tikiu

O tu, pienes pūkeli, nesulaukęs manęs skrydžiui,
žinai, kad į likimą tavo
būtinai atskrisiu.

... Apsidairau:
o kur pradingusi Šriodingerio katė?
Nejau ir ji sumaniusi mane aplenkti?