apie mažus

kai nieko nelieka
ir truputyje galima rasti
tiek daug
žibutėje dangų
o vėjyje pamestą savo stiprybę
geltoni balionai danguj
sprogsta aukštybei įgėlę
ir miršta kaip bitės
kurių nematai bet sumindai
kaip mintys teisingos kurias atrandi
tik po amžių nes nors keičiasi viskas
teisybės pamatas tvirtas
mažuose dalykuose slepiasi
grožis kaip gavus rožę
iš piršto lašui kraujo nušokant
atsistumia žvilgsnis nuo
visko kas nepatogu
ir juda link vaiko
kuris kūne suaugusiam
snaudžia
net jei po truputį
nieko nelieka
tai laimė