Jau esu iš kitos epochos, nes mano tekstas be paaiškinimų nebesuprantamas. Eilėraštukas - apie tuščią kambarį, kurio gyventojai išvykę arba mirę. Jei vis tiek neaišku, "kam čia tie tapetai", tuomet atsiprašau visų, kaip ir tų mergaičių, kurios niekad negirdėjo bėgiojančių grindimis pelių.
Nubyra - jau geriau nudunda, kadangi tokiame tyliame peizaže pelės žingsneliai gali skambėti garsiai.
Paskutinė eilutė - kyla klausimas ir kam čia tie tapetai? Per daug prieštaringų alegorijų vien tik tam, kad būtų išsaugotas teksto skambesys. Nuo to eilės geresnėmis netapo.
Pirmoje eilutėje dvi priešpriešos: jei veidrodyje matosi daiktai, tai jis negali būti tuščias, nes juos atspindi. Pelė nubyra...?! Gal iš pelės kažkas išbyra - nubyra? Būtų logiškiau.
Avansu 3
Jeigu vietoj meistrai parašyti ruduo - būtų tipiška lyrika, tiesa, gal sniegą kokiu lietumi tektų pakeisti, nors ir nebūtina :) 3- (patiko labai pajautimas nubyra pelė )