Rašyk
Eilės (70339)
Fantastika (2138)
Esė (1677)
Proza (10184)
Vaikams (2406)
Slam (55)
English (1073)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 48 (10)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Pranas Pranas

Giedokim: I

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Atsiverčiau Jį...
Ką sakyti?
Be popieriaus, be rašalo, net be pieštuko.
Net Žodis juo neprakalba;
labiau pamąstymai,
tačiau jam priekaištų nepasakau.

Eilėrašti, tuomet gal net į lopšį neįkeltas?
Gal tu pirmesnis už mane?
Bet tikra, kad į tavo pradžią
aš išeinu tiktai dabar,
beveik po šimtmečio nuo savo lopšio.
Kartais pajausdavau, kartais girdėdavau -
krauju per šitą laiką tekame abu.

Būk mano neapykanta,
būk mano džiaugsmas,
Į savastį aš viską prisiimsiu –
kaip buvo, kaip yra, kaip gali būti,
tačiau bent čia ne apie tai kalbu.
Labai norėčiau sužinoti
iš ko ir kaip išaugo mūsų kraujas
ir kaip vanduo išmoksta būti juo.

Matau, ir tu man netiki
žinodamas, kad žvirblis neaukštai gali skraidyti;
betgi aukščiau už tvorą.
---------------------
Paraginu: giedokim praeitį
kaip savo kraujo pradžią
juo patys tapdami kitiems krauju.
2018-06-03 08:43
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-07 10:18
Loke1
ogo,kaip gerai
pabaiga vainikuojanti
!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-04 21:13
Erla
Atgal ir gilyn į praeitį.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 20:57
Vetra Vika
Savimi, savyje, per sav






Gyvenimo prasmei - giedokim, kurkim ir plukdykim svajones švariais be kraujo vandenimis:
,,...Labai norėčiau sužinoti
iš ko ir kaip išaugo mūsų kraujas
ir kaip vanduo išmoksta būti juo. ..."

Giliaprasmės mintys.












Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 20:16
Ponas Bynas Ponas Bynas Ponas Bynas
Kad atsivertei, seneliuk, tai gerai, o kas užvers? Anūkai? Negerai tokia tinginystė. Nuo lopšio būna pakyli, pakyli o po to numiršti ir gaunasi ne kažkas. Žvirblis tai juk ne akmuo ir ne jautis. Pats supranti. Tvoros aukštis yra labai reliatyvus, tą irgi pamiršai. O apie kraują, ekstravagantiškai, žiauriai, patinka man kai rašoma apie tokius ištvirkimus. 5+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 19:06
Atėja
labai labai 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 19:06
Nuar
Skaičiau anksti ryte ir įspūdis buvo pribloškiantis. Dienos darbuose paskendus vis grįždavau mintimis prie šio eilėraščio. Puikiai parašyta. Įtaigiai, su vidine savita poeto jėga. Nors, šiek tiek nepatinka tas vidinis autoriaus nusistatymas, kuriuo visuose kūriniuose vis bandoma pabrėžti tam tikro etapo pabaigą. Vis tik neabejotinas 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 17:52
Luiza Šarlotė
Giedokim praeitį 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 12:47
Ana_Brada
giedokim praeitį
kaip savo kraujo pradžią

------------------------
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 12:34
raizeri
Kad vynas tampa krauju, tai visiems krikščionims aišku, bet kad vanduo, tai nežinau... Nebent motulės Žemės, tada - taip, metaforiškai.
O praeityje - mūsų visų pradžia, kurią Jūs labai gražiai apdainuojate iš savojo lopšio. gaila, kad vertinti negaliu, rašyčiau 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-03 09:24
Kriso Harė
Labai norėčiau sužinoti
iš ko ir kaip išaugo mūsų kraujas
ir kaip vanduo išmoksta būti juo....

Pirmam eilėraščiui? Be paniekos žvilgsnis, - kaip į save giedra akim
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą