Apsivilkus baltą fraką
Beldžiasi diena.
Su tavim maloniai šneka,
Nors ir dargana.
O po to vėliau, bet gaubia
Žemę šią naktis.
Tikrina tave ar tau be
Kito prapultis.
Šimto vatų lempa - draugė.
Tau pakanka jos.
Gynė ji tave ir slaugė
Nuo minčių rujos,
Zvimbiančios kol neužmiegi
Juodo tamsoje.
Nuo minčių tu nuolat bėgi
Savo galvoje.
Galvą keist kaip keičia ratą
Neina. Panaši
Į Malevičiaus kvadratą.
Juoduma ašy.
Jau ir taip nuo atskirumo
Juoda kvadratu.
Nors nemiegi dar po krūmu
Ir viltis kartu,
Kad palaipsniui viskas baigias
Kaip ir pilnatis.
Tu nuo nieko neapsvaigęs,
Tik veji mintis
Apie tai, kas buvo blogo,
Apie tai, kas bus.
Laša praeitis nuo stogo.
Baigiasi lietus.
Kai nereikia privalėti,
Nulis pareigų,
Per dienų dienas gulėti
Itin patogu.
Kai tavęs nepasigenda
Niekas. O po to
Be ženklų gyvybės randa
Kruvinas ruduo.