jodo įpurškiai

jox ar juodas ar į jį panašus tirpalas tirpdantis gerklas
per jas almantis upelių pavidalu nebegelbėja
kai susispiečia legionai karių
kurie keičia šarvus su įpurškiu
tiems kurie skraido ropoja
šliaužia kaip kobros apsimetusios anakondomis
ir kanda anos
todėl dabar many gulįs begemotas
kuris paniškai baidosi chameleoniškai kintančių
keičiančių odą
kai jie deginas apdegusioj saulėje
eina maudynių į sieros ežerus
šokinėja šokdynes apsukę apie kaklus
nesiklauso pavasario iš apdulkėjusių senųjų archyvų
išsipūtėlis guli vangiai žvelgdamas į nudrykstantį saulėkaitoj ruožą
kuris skverbiasi pro pravertas balkono duris
iš ten atičiulba vilkstinė giedančių paukščių snapuose įnešančių upės ošimą
jis tepas kūno losjoną nuo įdegio
po antklode skaito
atsidusdamas
kad suvirpteli knygos herojus
stebįs kaip mylimoji prisiderina raištelius
prie jo trumpų marškinaičių