Vyšnios

„Aš noriu padaryti su Tavimi tai, ką
                            pavasaris daro su vyšniomis“


Ir dienos slenka kaip debesys
Dangumi pilku ir korėtu.
Kažin, jei numirtum,
Ar pati pastebėtum?
Išnyksta garsai ir vakaras šypsosi meiliai
Sarkastišku šypsniu apgirtusio poeto
Tik girdi po langais kaip vyšnios gaikščioja gailiai,
Kai pavasaris myli jas.
Skausmingai iš lėto.
Juk jųjų dalia, tokia kaip tava, moterie.
Kaskart pražydėt. Ir kaskart prarast nekaltybę.
Kad po laiko krauju užderėtų.