Kambario tyloje vienatvė skverbias
per langą, tolyn, už smėlino kranto,
ten kur jūros kvapas, sūrus ir gaivus,
sužądina alkĮ prarastos praeities,
paskendusios laiko sieksnių gelmėje.
Jaunatvė nebyli apie sukniubusias būres
pavėjų mirtyje, nebyli apie žvaigždes
pasislėpusias virš lemties debesų,
nebyli apie inkaro svarią ramybę.