du atskiri laivai
pastraipom debesų
per dangų irias
kai tu toli
aš visas pilnas
vandenų ir neramumų
visur juoda galmė
ir tirštas rūkas
o mano mintys
susigūžę tarsi keli
plaukai ant plikės
pasiduoda vėjui
kai tu šalia
užmiegu greitai
tačiau širdis
vis ūūūūū
tarsi pelėda
užrakinus šilą
savyje vis ūkiu
mes vienas laivas
luotas ant
ramių bangų
šešėliai žvelgiantys
į stiklą kai ieškom
savyje susigalvotų
tolių ir žvaigždžių
tu viskas mano
širdžiai
pulsas
plakimas neramus
ir kartais
išgąstis sustojus
du atskiri
tačiau vaidinam
vieną
mes pienės pūkas
skrendantis viens kito
pabudimais
ir atitrūkimais