Tu nebuvai vertesnis
Už pilką akmenį lauko.
Gyvenimo skirtas tau kąsnis
Jam pakelėj. O tau ko
Trūksta, daigeli miesto?
Turi savo duonos riekę.
O kartais turi ir sviesto.
Ir tai, ko kiti tik siekia.
Nesiilgėk jaunystės
Ir nesibaimink senatvės.
Viskas savaip išsivystys.
Plentai, keliai ir gatvės
Ves tave ten, kur reikia.
Tegu tau rankos ir tirta.
Gyvenki, pražilęs vaike.
Kantriai priimk, kas skirta.
Mes gi pusiau drugeliai,
Sparnuotieji piligrimai.
Tenuveda mus takeliai
Ten, kur kuždės likimai.
Nesigręžioti. Kam tai?
Ir nesiskųst. Tai juk tuščia.
Tik justi pagarbą gamtai.
Tyliai stebėt kas bus čia.