kaip atskirt tave iš visų pasaulių kūrinija kas sekundę gimdo naujus
čia pat suyrančius be skausmo deginančius visa kas už nugaros
lyg lekia per petį laikraščio skiautėse smelkiančios nežinios
smilkstančios juodo karvelio pluksnos per kaklo lankstą
kaip atpažinti tave iš praeivių uniformuotų benamių
šypsausi sargui ir pardavėjui linksiu kažkam eilėje
stebiu gatvėje žmones tu esi kiekvienas iš jų
ir svaigsta galva nuo atsakančių šypsenų
atveriu langą į vakaro muziką
gatvėj laužai ir mugės šauklys keverzoja
plakatą užeiti čia lynu vaikšto guminiai pajacai
žongliruodami degantį laiką lanką ryjančius liūtus
pripūstus mūsų tauškalų helio aš atkartoju jų plastiką
cukraus vata užkamšau narvo akis ir merkiu dresuotojui
jis nespėja manęs sulaikyti per kupolo skliautą praskriejusios
kai leidžiuosi lynu arenoj murkia tik katės jų akyse žali ežerynai
tavo atspindžiai plaukiantys nese po vandeniu aptaško lango stiklą